įtrenkti

įtrenkti
įtreñkti, -ia (į̃trenkia), į̃trenkė 1. intr., tr. FrnW, NdŽ, 1, , Rsn, Pgg, Vkš trenkiant pataikyti į ką, kliudyti: Perkūnija įtrenkė N. Jeigu perkūnas į̃trenkė, i sudegdavo namai PnmŽ. Perkūnas kluoną į̃trenkė Kt. Perkūnas teip skaudžiai treikė[ja], veizėk, būs kur i įtreñkęs Plt. Jeigut kur į̃trenka į medį, medį suplėšo Vg. Į trobą į̃trenkė, o žmona į stubą buvo Plšk. Perkūnžole rūko pirkias, kad perkūnas neįtrenktų LTR(Vrn). Dabar žaibas į tą medį į̃trenkė Jrk48-49. Jei į triobą perkūnas įtrenkia, ugnį galima užgesinti tik ožkos pienu BsMtI25. Jei perkūnas į ledus į̃trenka (esant užšalusioms upėms), nelauk gero pavasario Kv. ^ Kad tave perkūnas į devynius stuomenis įtreñktum! J.intr. BzF190, prk. įsiskverbti, patekti: Karališkieji žodžiai visų vokiečių žemėsa įtrenkė TP1880,43. 2. tr. Š, Rtr, FrnW, NdŽ, įdaužti, įskelti: Marti į̃trenkė bliūdą, ir įplyšo J. Iñtrenktas kiaušinis Lb. | refl. Š, : Indas įsitreñkęs nuo užgavimo, sugriūti nor J. 3. tr., intr. Q36, B, K, sumušti, suduoti, užgauti: Koją įtrenkti N. Mužikuo su keliu į užpakalį į̃trenkė Plng. Ir nešios tavę [angelai] ant rankų, kad neįtrenktumbei į akmenį savo koją Bb1Mt4,6. | refl. tr., intr. N, K, KI70, : Galvą į šaką įsitreñkti, įsidaužti KI84. Akmuo, į kurį koją įsitreñkia KI83. Šėpis į uolą įsidaužė, įsìtrenkė KII211. Dovydas įsitrenkė į vartus CII564. Krovinį išmetus laivas turėjo palengvėti ir ne taip smarkiai įsitrenkti į pasiektą seklumą SkvApD27,18(komentarai).tr.pažeisti: Žmogus prisivertime, tai est tikruosa sopėjimuosa ir išgąsčiuosa sąžinės nuog zokano įtrenktųjų gauna atleidimą griekų MT81. 4. tr. Rtr, šnek. įstumti, įsviesti, įmesti: Pastvėrė dvi žuvis; iñtrenkė trobon Drsk. Kad būt intreñkus nor pale savim [į vandenį] Ktv. Intreñksim, ir suės tave kiaulės Stk. Tą [užmuštą] žmogų rado ravan iñtrenktą Dg. Į̃trenkėm į ratus [girtuoklį], ir važiuok Pc. | prk.: Labiau bijokit to, katras i dūšią, i kūną gal įtrenkt į peklą brš. 5. intr. įkristi, pataikyti: Par karą įtrenkė [sviedinys] į koją, dėl to įsimetė rožė Lnk.vožtelėti, suduoti: Reik įtreñkti tokiam į snukį, i neprasidės su mergoms Plng. 6. tr. netikėtai duoti, apdovanoti: Ilgai teks tau laukti, kol dėdė ką nors įtreñks Vkš. 7. intr. šnek. greitai, su triukšmu įvažiuoti, įbėgti: Tik spėjom pareit, piršliai ir intrenkė kieman kai perkūnas Dkk. Intrenkia intrenkia kieman šito mergytė su lineika, baisu, turto kiek, rūbų visokių LTR(Pnm). Vaikai iñtrenkė gryčion kai kumeliai ir pribudino Dkk. Jau ruošėms miegot, ir iñtrenkė moma Sv. Kai intrenkėme į Piatigorską, saulė buvo dar aukštai A.Vien. | refl.: Atskubėjęs įsitrenkiau į kambarį . 8. tr. šnek. įgerti, įmesti: Kaži ką vyriškas sakytum, jei pati rytą parsivilktum įtreñkusi, susmirdusi Rdn. 9. tr. šnek. įtaigiai pasakyti, išrėžti: Įtrenkė pamokslą, už tą ir išvežė Šts.
◊ į metùs (į ámžių) įtreñkti pasenėti: Įtreñkę į metùs jau gerai Vn. Jau jis įtreñkęs į metùs Erž. Ji pati, neskaitant rieškutės popieriukų, nieko neturi ir jau merga, į amžių įtrenkusi I. Simon.
\ trenkti; aptrenkti; atitrenkti; įtrenkti; ištrenkti; nutrenkti; patrenkti; partrenkti; pertrenkti; pietrenkti; pratrenkti; pritrenkti; sutrenkti; užtrenkti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • įtrenkti — įtreñkti vksm. Rãdo žmõgų į griõvį į̃trenktą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • įtrenkimas — įtrenkìmas sm. (2) 1. PnmŽ → įtrenkti 1: Lietuvių tuomet tyčia negesinama būdavus ugnelė nuo perkūno intrenkimo LTI402. 2. Q36, Sut → įtrenkti 3: Mun tuo įspyrimu ir įtrenkimù gangrienavo leteną Sd. | refl. KI70,121, Ser. ║ prk. kliūtis;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptrenkti — aptreñkti, ia (àptrenkia), àptrenkė tr. 1. Rtr, KŽ apmušti, apdaužyti: Aptreñk grumslus ant dirvos su kirvpente J. 2. KŽ aptrypti, aplyginti: Kelias neaptrenktas N. 3. BŽ209 smūgiu apsvaiginti, pritrenkti. | refl.: Dabar ką gi, apsitrenkęs ir …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitrenkti — atitreñkti, ia (atìtrenkia), atìtrenkė K, Š, NdŽ; N 1. tr. trenksmu (ppr. perkūnijos) atgaivinti: Atatreñka žolę grausmas Aln. Kol žilvitis griaustinio neatitrenktas, dūdos neišsuksi Grž. [Griaustinis] žemę atatrenkia, pradeda žolės augt… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištrenkti — ištreñkti, ia (ìštrenkia), ìštrenkė 1. tr. NdŽ trenkiant padaryti, išmušti: Kai perkūnas trenkė, i ìštrenkė prūdelį Šd. ║ refl. BsPII63(Kln) pažirti, pabirti (ppr. nuo smūgio): O kada patrenkė į žemę pūrą, išsitrenkė iš pūro daug piningų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutrenkti — nutreñkti, ia (nùtrenkia), nùtrenkė 1. tr. K, M, L, Rtr, DŽ, KŽ užmušti (apie žaibą, elektrą): Perkūnas jį nùtrenkė KI248. Nuo perkūno nutrenktas N. Perkūno nùtrenktas NdŽ. Kaip davė perkūnas, žmogų nùtrenkė Rm. Stovėjo po medžiu, i… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • partrenkti — partreñkti, ia (par̃trenkia), par̃trenkė 1. tr. N, K, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ pargriauti, parblokšti: Jis par̃trenkė bulių NdŽ. Par̃trenkėm kiaulę, i nudūrė Mžš. Dviratis par̃trenkė vaiką Rm. Pasispardė [ožiukas], partrenkė senelį ir nulėkė sau oru… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patrenkti — patreñkti, ia (pàtrenkia), pàtrenkė; H155, R, MŽ 1. tr. KŽ kiek suduoti, sukirsti, trinktelėti: Aš tyčia pàtrenkiau duris, kad išgirstum Rm. ║ sukrėsti: Nepatrenk rašančiam J. Jei grižą turi, tai reikia padėti ranką ant slenksčio ir su kirvio …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pertrenkti — (pertreñkti), ia, pertrenkė Rm, Slm 1. tr. trenkiant perskelti, perdaužti: Partrenkiau pusiau indą J. Ans jau gal turėti kokiu du šimtu metų, tas ąžuolas; y[ra] buvusi perkūnija, aną trenkusi partrenkusi Jdr. Su stabulės galu anam partrenkė tą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pietrenkti — pietreñkti, piẽtrenkia, piẽtrenkė (dial.) žr. pritrenkti 6: Pỹtrenkė mašina žmogų, ir šalin buvo (mirė) Šlu. trenkti; aptrenkti; atitrenkti; įtrenkti; ištrenkti; nutrenkti; patrenkti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”