įtrenkti

įtreñkti, -ia (į̃trenkia), į̃trenkė 1. intr., tr. FrnW, NdŽ, DŽ¹, KŽ, Rsn, Pgg, Vkš trenkiant pataikyti į ką, kliudyti: Perkūnija įtrenkė N. Jeigu perkūnas į̃trenkė, i sudegdavo namai PnmŽ. Perkūnas kluoną į̃trenkė Kt. Perkūnas teip skaudžiai treikė[ja], veizėk, būs kur i įtreñkęs Plt. Jeigut kur į̃trenka į medį, medį suplėšo Vg. Į trobą į̃trenkė, o žmona į stubą buvo Plšk. Perkūnžole rūko pirkias, kad perkūnas neįtrenktų LTR(Vrn). Dabar žaibas į tą medį į̃trenkė Jrk48-49. Jei į triobą perkūnas įtrenkia, ugnį galima užgesinti tik ožkos pienu BsMtI25. Jei perkūnas į ledus į̃trenka (esant užšalusioms upėms), nelauk gero pavasario Kv. ^ Kad tave perkūnas į devynius stuomenis įtreñktum! J. ║ intr. BzF190, KŽ prk. įsiskverbti, patekti: Karališkieji žodžiai visų vokiečių žemėsa įtrenkė TP1880,43. 2. tr. Š, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ įdaužti, įskelti: Marti į̃trenkė bliūdą, ir įplyšo J. Iñtrenktas kiaušinis Lb. | refl. Š, KŽ: Indas įsitreñkęs nuo užgavimo, sugriūti nor J. 3. tr., intr. Q36, B, K, KŽ sumušti, suduoti, užgauti: Koją įtrenkti N. Mužikuo su keliu į užpakalį į̃trenkė Plng. Ir nešios tavę [angelai] ant rankų, kad neįtrenktumbei į akmenį savo koją Bb¹Mt4,6. | refl. tr., intr. N, K, KI70, KŽ: Galvą į šaką įsitreñkti, įsidaužti KI84. Akmuo, į kurį koją įsitreñkia KI83. Šėpis į uolą įsidaužė, įsìtrenkė KII211. Dovydas įsitrenkė į vartus CII564. Krovinį išmetus laivas turėjo palengvėti ir ne taip smarkiai įsitrenkti į pasiektą seklumą SkvApD27,18(komentarai). ║ tr.•pažeisti: Žmogus prisivertime, tai est tikruosa sopėjimuosa ir išgąsčiuosa sąžinės nuog zokano įtrenktųjų gauna atleidimą griekų MT81. 4. tr. Rtr, KŽ šnek. įstumti, įsviesti, įmesti: Pastvėrė dvi žuvis; iñtrenkė trobon Drsk. Kad būt intreñkus nor pale savim [į vandenį] Ktv. Intreñksim, ir suės tave kiaulės Stk. Tą [užmuštą] žmogų rado ravan iñtrenktą Dg. Į̃trenkėm į ratus [girtuoklį], ir važiuok Pc. | prk.: Labiau bijokit to, katras i dūšią, i kūną gal įtrenkt į peklą brš. 5. intr. įkristi, pataikyti: Par karą įtrenkė [sviedinys] į koją, dėl to įsimetė rožė Lnk. ║ vožtelėti, suduoti: Reik įtreñkti tokiam į snukį, i neprasidės su mergoms Plng. 6. tr. netikėtai duoti, apdovanoti: Ilgai teks tau laukti, kol dėdė ką nors įtreñks Vkš. 7. intr. šnek. greitai, su triukšmu įvažiuoti, įbėgti: Tik spėjom pareit, piršliai ir intrenkė kieman kai perkūnas Dkk. Intrenkia intrenkia kieman šito mergytė su lineika, baisu, turto kiek, rūbų visokių LTR(Pnm). Vaikai iñtrenkė gryčion kai kumeliai ir pribudino Dkk. Jau ruošėms miegot, ir iñtrenkė moma Sv. Kai intrenkėme į Piatigorską, saulė buvo dar aukštai A.Vien. | refl.: Atskubėjęs įsitrenkiau į kambarį rš. 8. tr. šnek. įgerti, įmesti: Kaži ką vyriškas sakytum, jei pati rytą parsivilktum įtreñkusi, susmirdusi Rdn. 9. tr. šnek. įtaigiai pasakyti, išrėžti: Įtrenkė pamokslą, už tą ir išvežė Šts.

◊ į metùs (į ámžių) įtreñkti pasenėti: Įtreñkę į metùs jau gerai Vn. Jau jis įtreñkęs į metùs Erž. Ji pati, neskaitant rieškutės popieriukų, nieko neturi ir jau merga, į amžių įtrenkusi I. Simon.

\ trenkti; aptrenkti; atitrenkti; įtrenkti; ištrenkti; nutrenkti; patrenkti; partrenkti; pertrenkti; pietrenkti; pratrenkti; pritrenkti; sutrenkti; užtrenkti